- išbuožinti
- išbúožinti vksm. Tėvų̃ ū́kis bùvo išbúožintas, o jiẽ pãtys ištremti̇̀.
.
.
išbuožinti — tr. sov. 1. atimti stambesnių ūkininkų gamybos priemones ir žemę: Dingtelėjo man, kad čia daržinėje išbuožinto Tito ožys rš. 2. išvadinti buože: Išbuožintas išpramoniotas buvo gazetose Šts. buožinti; išbuožinti; nubuožinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nubuožinti — sov. žr. išbuožinti 1: Nubuožinti ūkiai rš. buožinti; išbuožinti; nubuožinti … Dictionary of the Lithuanian Language